VORAS RAKTO SKYLUTĖJE

Apžiūrėjęs visą namą iš lauko ir iš vidaus, voras išsirinko sau jaukią vietelę rakto skylutėje.

Koks patogus ir saugus būstas! Voro čia niekas neužtiks. O jis, iškišęs galvą iš slėptuvės, ramiausiai stebės, kas dedasi aplinkui, pats nė kiek nerizikuodamas.

—    Nuo akmeninio slenksčio nutiesiu tinklą musėms,– ėmė samprotauti patenkintas voras,– tarp laiptų pakopų nutiesiu kitą, stipresnį,– bus riebiems vikšrams, o tarp durų sąvarų gudriai prispęsiu kilpų uodams...

Voras nesitvėrė džiaugsmu, puoselėdamas saldžias svajones. Rakto skylutė, iš visų pusių aptaisyta geležim, jam atrodė nepaimama tvirtovė, saugesnės prieglaudos jis tarėsi gyvenime nematęs.

Įsileidęs į svajas ir viliojančių ateities planų kūrimą, voras savo jautria ausim pagavo artėjančių žingsnių garsą. Būdamas iš prigimties atsargus, jis tuoj įlindo gilyn į savo slėptuvę.

Parėjęs namo, šeimininkas sužvangino raktų ryšulį, vieną išrinkęs įkišo į rakto skylutę ir... sutraiškė svajotoją.