GEBENĖ

Už aukštos tvoros gebenė stangriai apsivijo apie gudobelės liemenį ir šakas. Bet, pasiekusi pačią viršūnę ir iš ten apsižvalgiusi, ji pamatė kitą tvorą anoje kelio pusėje.

—    Kaip norėčiau tenai persikraustyti! – sušuko gebenė.– Negi amžinai tupėsiu toje pačioje vietoje. Sakykit, kaip norit, o anoji tvora kur kas gražesnė ir aukštesnė už mūsų.

Nuo to meto pavydus augalas visai nebeteko ramybės. Jis vis leido ūglius ilgyn ir kasdien artinosi prie geidžiamo tikslo. Ir štai – ilgai laukta akimirka! Dar truputis pastangų, ir gebenė įsikibo į šakelę prie anos tvoros ir smarkiai apie ją apsivijo. Ji neapsakomai džiaugėsi ir didžiavosi pasiekusi pergalę.

Tačiau pavakare kelyje pasirodė vėlyvas praeivis. Sustabdytas netikėtos kliūties, jis nutraukė žalią gebenės pynę ir kaip niekam tikusį daiktą nusviedė į pakelės griovį.