2014 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

LIŪTAS


Mažyliai dar akli. Jie bejėgiškai šliaužioja tarp motinos liūtės letenų, nereginčiais snukučiais baksnoja šiltą jos pilvą, ieškodami skanaus pieno, ir nieko daugiau negirdi ir neklauso.
Nenorėdamas trukdyti savo bičiulei globoti kūdikius, išdidus liūtas iš atstumo stebėjo savo šeimyną.
Staiga jis krestelėjo karališkus karčius ir garsiai, pratisai suriaumojo.
Liūtukai tą pat mirksnį praregėjo, o visi kiti savanos gyventojai iš baimės išsislapstė.

Nelyginant rūstus liūto riaumojimas, pažadinęs liūtukus gyventi, išmintingų tėvų teisingas pagyrimas ar nupeikimas padeda atsiskleisti gėriui mūsų vaikuose. Tokiu pat būdu suaugusieji vaikus paakina mokslui ir rūpestingumui, išguidami iš jų kas bjauru ir nedora.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą