Užėjęs musių
pamėgtą vietą, voras negaišuodamas ėmė spęsti kilpas. Atramoms išrinkęs dvi
šakeles, jis skersai išilgai tarp jų ėmė pinti ploniausias sidabro gijas, kol
nuaudė stiprų neregimą voratinklį. Baigęs darbą, voras pasislėpė po lapu.
Neilgai teko
laukti. Viena smalsi muselė beregint pakliuvo į tinklą. Pajutęs besiblaškančią
auką, voras kaipmat puolė iš slėptuvės ir sugriebė musę.
Netoliese gėlės žiedelyje
plušo kamanė ir matė visas voro eibes. Jos dora, tauri širdis negalėjo pakęsti
tokios niekingos klastos. Mostelėjusi sparneliais, ji rūsčiai suzvimbė,
priskrido prie nedorėlio klastūno ir įsmeigė savo mirtiną gylį. Vargšės musės
buvo išgelbėtos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą