ŠIRDIES ŠILUMA

Du jauni stručiai nesitvėrė sielvartu. Kas kartas, kai tik jie tūpdavo perėti, kiaušiniai suskildavo nuo jų kūno svorio.

Nebetekę vilties, jie nusprendė kreiptis patarimo į išmintingą, daug patyrusią strutę, gyvenusią kitame dykumos krašte.

Daug dienų ir naktų jiems teko bėgti, kol pasiekė tikslą.

—   Pagelbėk mums! – ėmė prašyti abu.– Paprotink mus, nelaimėlius, pamokyk, kaip reikia perėti! Kiek mes stengėmės, o vis tiek negalime susilaukti įpėdinių.

Atidžiai išklausiusi nelinksmos jų istorijos, išmintinga strutė atsakydama tarė:

—   Tai labai sunkus dalykas. Neužtenka norų ir pastangų, reikia dar kai ko.

—   O ko gi? – kartu sušuko abu stručiai.– Mes viską sutinkame daryti!

—   Jeigu taip, tai klausykite ir įsidėmėkite! Užvis svarbiausia – širdies šiluma. Jūs turite mylėti sudėtąjį kiaušinį, be perstojo juo rūpintis kaip didžiausia brangenybe. Tik jūsų širdies šiluma jame pažadins gyvybę.

Nešami vilties sparnų, stručiai grįžo atgal.

Kai kiaušinis jau buvo sudėtas, patinas ir patelė ėmė rūpestingai jį globoti, nenuleisdami akių, kupinų švelnumo ir meilės.

Taip praėjo daug dienų. Nuo nuolatinio būdravimo abu stručiai vos bepastovėjo. Bet jų tikėjimas, kantrybė ir pastangos sulaukė atpildo. Kartą kiaušinyje kažkas krustelėjo, lukštas sutraškėjo ir perskilo, o iš vidaus pažvelgė pūkuota mažo stručiuko galvutė.